Pabandžiau padaryt dar vieną robotą – balansuojantį ant kamuolio. Tai beveik tas pats, kas ir balansavimas ant dviejų ratų, tik vietoje ratų – kamuolys. Kamuolys ritasi bet kuria kryptimi, todėl išsilaikyti ant jo – užduotis ne pati paprasčiausia. Toks robotas nėra kažkas naujo, internete galima rast bent keletą panašių projektų.
Continue reading
Paskutiniu metu visus apšvietimo prietaisus keičia šviesos diodai (led). Tai suprantama, jie ima žymiai mažiau elektros. Tačiau turi ir vieną didelį minusą – gerokai didesnę kainą. Kaina vis krinta, todėl neabejotinai šviesos diodų apšvietimas bus naudojamas vis plačiau. Ne išimtis ir įvairios girliandos, naudojamos papuošimui. Be įprastų visiems žinomų girliandų, kurios skiriasi tik tuo, kad vietoje lempučių naudojami įvairių spalvų šviesos diodai, yra ir įdomesnių. Tai adresuojami RGB šviesos diodai, kurie irgi gali būti naudojami girliandose.
Continue reading
Jau porą metų naudoju multiwii kontrolerį skrydžio stabilizacijai lėktuve. Apie tai buvo rašyta čia. Veikia puikiai. Pasirodžius 2.4 multiwii versijai, atsirado galimybė naudoti ir GPS. Tiesa, programa su visa navigacija netelpa į atmega328 kontrolerį. O pas mane lėktuve būtent toks ir yra. Bet yra programos variantas telpantis į atmega328, kuriame veikia „return to home“ ir „position hold“. Šiaip jau šie režimai man gerai žinomi, nes kažkada (jau prieš 5 metus), esu daręs autopilotą. Bet įdomu pažiūrėti kaip tai padaryta multiwii.
Continue reading
Anksčiau jau rašiau, kad, nusipirkus telemetrijos modulius, teko susidurti su veikimo atstumo problemomis. Kilo įtarimų, kad prie modulių pridedamos antenos visai ne to dažnio. Apie tai rašiau čia. Dabar pabandžiau panagrinėti atidžiau kaip ten yra iš tikrųjų.
Continue reading
Multiwii – vienas iš atviro kodo projektų. Prieš porą mėnesių pasirodė Multiwii 2.4 versija, kurioje jau yra padarytas skraidymas pagal užduotą maršrutą. Šį projektą seku senokai (jei gerai pamenu, nuo 1.9 versijos). Turiu vieną kopterį, kuriame visada pabandau naujas versijas. Kontroleris ten savos gamybos, kopteris skraido jau kelis metus, ir vis dar nesulaužytas. Apie jį rašiau čia. 2.4 versija su navigacija jau netelpa į atmega328 kontrolerį, todėl teko jį pakeisti į CRIUS ALL IN ONE PRO, kurį seniau naudojau su Megapirate programa.
Continue reading
Paskutiniu metu labai populiarėja 3D spausdintuvai. Kaip sako Vikipedija, 3D spausdinimas tai trimačio vientiso, praktiškai bet kokios formos objekto gaminimo procesas iš skaitmeninio modelio. Šiaip jau 3D spausdinimo technologijų yra ne viena, tačiau populiariausia yra vadinamasis lydyto nusėdimo modeliavimas (fused deposition modeling). Tam naudojamas termoplastinis siūlas (filament), kuris lydomas ir sluoksnis po sluoksnio formuojamas 3D objektas. Tai nėra kažkas labai naujo, tačiau didžiulės atvirų šaltinių bendruomenės (pvz., RepRaps) dėka, tapo prieinama namų naudojimui.
Continue reading
Kadangi Lietuva nuo 2015 m sausio 1 d. keičia litus į eurus, teko padaryti dar vieną atnaujinimą. Programa jau gerokai senstelėjusi, bet nemažai žmonių ją vis dar naudoja. Maniau, kad padaryti konvertavimą į eurus bus visai paprasta, bet paaiškėjo, kad tai nemaža problema. Pats esamų duomenų konvertavimas paprastas, tereikia sumas padalinti iš 3,4528. Tačiau pakeisti Lt į € pasirodė visai neįmanoma. Turiu omenyje pačius valiutų ženklus.
Continue reading
Neseniai eBay nusipirkau keletą radijo ryšio modulių nRF24L01. Jų kaina šiuo metu juokinga – mažiau nei 1$ už vnt. Tai mažo galingumo (iki 1mW) 2,4 GHz dažnio moduliai. Ryšys dvikryptis, t.y. ir siųstuvas, ir imtuvas viename. Lengva pajungti prie Arduino, yra keletas bibliotekų tam. Pabandžiau panaudoti juos balansuojančio roboto valdymui.
Continue reading
Čia jau trečias bandymas padaryti balansuojantį robotą. Kam dar vienas? Tiesiog įdomu, vis dar yra kur tobulėt. Apie pirmuosius galima paskaityti čia: 1 dalis, 2 dalis. Šį kartą bandžiau išspręsti klibančių reduktorių problemą. Rasti geresnius variklius sunkoka, prieš perkant neįmanoma žinoti geri ten bus reduktoriai, ar nelabai. Būtų geriau, jei reduktorių visai nereikėtų. Galima bandyti panaudoti žingsninius variklius.
Continue reading
Arducopter projektu domiuosi jau senokai. Tik iki šiol naudojau ne jo tikrąjį kontrolerį, o CRIUS All In One Pro, su Megapirate programa. Megapirate – tai tas pats Arducopter, tik perdarytas kitokiam kontroleriui. Kadangi reikia perdarinėt, tai kažkiek užtrunka, ir naujos versijos gerokai vėluoja. O pasirodžius 3.2 (šiuo metu vis dar beta) versijai, atsirado naujų įdomių funkcijų ir labai norėjosi jas išbandyti. Todėl nusipirkau Arducopter kontrolerį, kuris dabar jau kainuoja panašiai kaip ir CRIUS All In One Pro. Lyginu su kinišku klonu, originalus brangesnis.
Continue reading
Iki šiol su kopteriais skraidžiau savo malonumui, norėdamas susipažinti su jų galimybėmis. Bandžiau du atviro kodo projektus. Tai Multiwii ir APM. Įdomu stebėti kaip tobulėja šie projektai. Ypač APM. Bet pagrindinis dalykas kam yra skirti kopteriai – filmavimas. Nors nebuvo poreikio kažką filmuoti, bet kodėl gi nepabandžius.
Continue reading
Kadangi įsigijau planšetinį kompiuterį, nutariau perdaryti savo FrSky telemetrijos programą Android’ui. Planšetę patogu naudoti tokiems tikslams. Specialiai rinkausi 10 colių ekraną, kad būtų galima patogiau naudotis ne tik FrSky telemetrija, bet ir kopteriui skirtomis programomis. Veikia tos programos ir telefone, bet didelis ekranas šiuo atveju nemažas privalumas.
Continue reading
Prieš metus jau bandžiau padaryti balansuojantį robotą. Gavosi neblogai, bet visada galima padaryti geriau. Šį kartą pabandžiau atsižvelgti į visus pirmojo trūkumus. Pirmajame buvo visai paprasti varikliai. Reikėjo geresnių. Vis dar buvo klausimas, kokios turėtų būti šių variklių apsukos? Pirmojo roboto varikliai sukosi tikrai per lėtai. Bandžiau pamatuoti, kokios yra jų apsukos. Paaiškėjo, kad maždaug 150RPM. Nusprendžiau, kad 300RPM turėtų būti gerai.
Continue reading
Neseniai pasirodė Arducopter 3.0.1 programos versija, pritaikyta Crius All In One Pro kontroleriui. Tai beta versija. Nors nelabai gera mintis su tokiu firmwaru skraidyt, bet noras išbandyti daro savo. Be to ir vasara baigėsi, laiko skraidymui liko nedaug. Šioje versijoje atsirado keletas naujų dalykų, kurie mane labiausiai domino: akselerometrų naudojimas pozicijos fiksavimo režime (Loiter), magnetinio lauko poveikio kompasui kompensavimas (compassmot funkcija), pagerinta skrydžio pagal maršrutą funkcija (3D navigacija). Bandžiau Megapirateng 3.0.1 R1 ir Megapirateng 3.0.1 R2 versijas. Pirmojoje neveikė compassmot funkcija.
Continue reading
Įjungus Auto režimą kopteris pradėjo skristi į pirmą tašką, bet kažkokiu beprotišku greičiu. Pirmas taškas buvo už kokių 50-60 m. Visgi aš spėjau pasukt reguliatorių į minimalią padėtį, kas turėjo nustatyt 1m/s greitį. Pasiekęs pirmą tašką stabtelėjo, bet atrodė, kad tuojau apsivers. Pasinešė į antrą tašką. Greitis liko toks pat. Teko staigiai viską stabdyt, nes tas antras taškas buvo link Nemuno (jis visada šalia mano skraidymo vietų).
Continue reading
