Kompiuteriukai penktokams. BBC micro:bit

Praeitą kartą aš šiek tiek užsiminiau apie įdomų projektą – visiems penktokams Lietuvoje duoti po kompiuteriuką BBC micro:bit. Tikslas lyg ir neblogas – supažindinti vaikus su programavimu. Taip jau pasitaikė, kad kaip tik tuo metu, kai buvo išdalinta didžioji dauguma šių kompiuteriukų, mano sūnus buvo penktokas. Taigi, teko susipažinti su BBC micro:bit, ir susidaryti nuomonę apie tai, kiek šis projektas sėkmingas.

Kompiuterius vaikai labai mėgsta, tačiau kai pamato kas čia yra, lieka nesupratę. Žaisti, kaip jie pripratę su telefonais ir kompiuteriais, lyg ir neišeina. Tai ką su juo veikti?

Mikro kompiuteris BBC micro:bit tai 32-bit ARM® Cortex™ M0 mikrokontroleris, 25 raudonų LED’ų matrica, akselerometras, magnetometras, bluetooth, 2 mygtukai. Programos įrašymui prie kompiuterio pajungiamas per USB. Kompiuteryje matomas kaip USB diskas, programa tiesiog perkeliama į šį diską. Padaryta tikrai patogiai ir paprastai.

Programavimui yra sukurta ne viena programavimo aplinka, bet vaikams turbūt labiausiai tiktų JavaScript blokų redaktorius. Reikia pripažinti, kad programavimas dėliojant blokelius yra geriausias pradžiai. Būtent pradžiai, nereikia pamiršti, kad kalbam apie vaikus. O šis redaktorius sukurtas tikrai puikiai. Vėliau, jau turint daugiau žinių, galima bandyti pvz. Python.

Kodėl projekto autoriai pasirinko šį mikro kompiuterį? Nežinau, variantų yra daug, tačiau pagal jo kainą, protingiau kažin ar ką galima rasti. Manau, kad pasirinkimas teisingas. Turint omenyje tai, kad jame jau yra net 25 LED’ai, ir kai kurie davikliai. Pradžiai nebūtinos elektronikos žinios, kad pvz. pasijungti šviesos diodą. Kaip jau minėjau, čia svarbu ne tik jo techninės galimybės, bet ir programavimo aplinka. Tai pats svarbiausias dalykas, nes nuo to priklauso, kiek paprasta bus mokytis programavimo. Pvz. Arduino arba Paspberry Pi Zero būtų tikrai sudėtingiau.

Sudėtingesnis klausimas ar teisingai pasirinktas vaikų amžius. Kodėl būtent penktokai? Gal geriau buvo duoti pora metų vyresniems? Penktokai dar nelabai domisi tokiais dalykais…

Taigi, vaikai gavo šiuos kompiuteriukus. Kas toliau? O toliau kaip ir nieko… Kiek suprantu, kompiuteriukai nupirkti, tuo viskas ir baigėsi. Nežinau kaip didžiuosiuose miestuose, gal ten informatikos mokytojai bando vaikus kažkiek pamokinti, sudominti. Kiek sūnus pasakojo, tai jų klasėje juos net pasiėmė tik keli vaikai. Nes niekas nežino ką su jais veikti. Mokykloje, matomai, niekas iš mokytojų neturi noro tuo užsiimti. Be to, jei ir norėtų, tai tik savo iniciatyva. Suprantama, nereikia tikėtis, kad tai galėtų būti įdomu visiems. Programavimas, robotika, dalykas labai specifinis. Bet jei bent keletas vaikų iš mokyklos tuo susidomėtų, jau būtų neblogai. Nežinau, gal ir klystu, gal kažkas organizuojama, bet nieko apie tai neteko girdėti.

Yra kaip yra. Bet niekas nedraudžia pasidomėti patiems. Pradžiai galima pažiūrėti Robotikos mokyklos sukurtas video pamokas. Arba eiti tiesiai į programavimo aplinką ir pabandyti sukurti programą “Hello world”. Paprastai bet kokioje programavimo kalboje visi pabando parašyti “Labas pasauli”. Tai reiškia, kad pirmoji programa veikia. Tačiau kai programuojami mikrokontroleriai, tai “Hello world” atitinka pamirksėjimas šviesos diodu. Visiškai neturintiems supratimo apie programavimą ši užduotis gali pasirodyti ne visai paprasta, ir ji tikrai gali būti gana sudėtinga, tačiau tik ne su Micro:bit. Čia tai visiškai paprasta.

Pažiūrim kas čia daroma. Forever – tai begalinis ciklas. Programa turi veikti visą laiką be pabaigos. Reiškia viskas, kas yra šio ciklo viduje, bus kartojama be galo. Toliau matom LED matricą, kurioje yra įjungtas tik vienas vidurinis LED. Toliau eina 1000 ms (1 sek.) pauzė. Toliau ta pati LED matrica, kurioje visi LED užgesinti. Toliau vėl 1 sek. pauzė. Ir viskas kartojasi iš pradžių. Programavimo aplinka turi simuliatorių. Programos veikimą galima matyti iš karto, net neturint BBC micro:bit. Dar viena gera savybė – galima persijungti į tekstinį režimą. T.y. programuoti šioje aplinkoje galima ir įprastai, be dėliojamų blokelių.

Aš nesiruošiu užsiimti programavimo mokymu. Noriu tik pastebėti, kad tokie mikro kompiuteriai dažniausiai naudojami robotikoje, kokių nors įrenginių (variklių, servo mechanizmų) valdymui. Micro:bit tam turi nemažai išvadų, per kuriuos, nusipirkus jungtį, tai galima padaryti. Taip galimybės gerokai padidėja, tačiau jau reikia elektronikos žinių. Yra gaminama ir papildomų modulių, kuriuos galima pajungti prie Micro:bit, taip išplečiant jo galimybes. Vienas iš tokių Kitronik:MOVE mini buggy. Tai rinkinys, kuriame yra Kitronic servo:lite modulis, surenkamas plastikinis korpusas ir du servo mechanizmai. Kas yra rinkinyje matosi nuotraukose:

Surenkam. Reikalingas tik atsuktuvas.

Ir štai kas gaunasi.

Servo mechanizmai, esantys rinkinyje, yra ne visai standartiniai. Valdomi taip pat kaip ir standartiniai, tačiau šie, priklausomai nuo signalo, keičia sukimosi kryptį ir greitį. Kitaip sakant, veikia kaip paprasti varikliai su reduktoriumi, tik valdomi standartiniu servo signalu. Lygiai tokiu pat, kaip ir servo mechanizmai RC modeliuose. Kitronic servo:lite modulyje dar yra 5 RGB adresuojami LED, kurie gali šviesti bet kokia spalva ir bet kokiu ryškumu.

Gaunasi toks automobiliukas kurio judėjimą galima programuoti. Pvz. padaryti valdomą iš telefono ir pan.

Žodžiu BBC micro:bit visai tinkamas daiktas programavimo mokymuisi. Jei tik noro būtų. Bet su noru kaip tik yra didelės problemos. Nors mano sūnus nemažai bandė, ir nemažai jau moka, bet nepasakyčiau, kad tai jį domina. Daug įdomiau ką nors žaisti telefonu ar kompiuteriu. Kaip ir daugumai vaikų. Bent jau kol kas. Bet šiaip tai yra kas turi polinkį į tokius dalykus, yra kas neturi. Vargu ar tai įmanoma pakeist. Tik tie polinkiai gal kiek vėliau paaiškėja…

This entry was posted in Programavimas, Robotai. Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *