Dar apie T-Rex 450 S

Vasara jau baigėsi, skraidymo sezonas irgi. Skraidžiau daug, praktiškai kiekvieną dieną, kai tik leisdavo oras. Kabojimas jau visai ne problema, laisvai galiu išlaikyt sraigtasparnį visiškai nesiblaškydamas. Pradžioje tam reikėjo nemažo ploto. Kai kabojimas nusibodo, perėjau prie rimtesnių skraidymų. Iš pradžių apsukti sraigtasparnį aplink atrodė baisu, dabar tai visai paprastas dalykas. Tiesa šiek tiek nustebino, ant kiek greitai jis gali suktis. Galiu laisvai skraidyti ratais arba aštuoniuke (visada kabina į priekį). Atsisakiau lamerio kryžiaus. Iš pradžių atrodo, kad nusileidžiant galima greitai apsiversti, bet dabar tai jau visai paprasta. Aišku nereikia pamiršti, kad kryžiaus nėra, ir klaidų geriau nedaryt…

Paskutinio skraidymo metu vėl apturėjau eilinę avariją. Avarija vėl ne dėl kokios valdymo klaidos, o dėl gedimo. Sraigtasparnis buvo gana aukštai, kai staiga praktiškai dingo valdymas. Kodėl – neaišku. Jei pasitaiko koks trugdis, tai jis būna trumpas. O čia buvo nemažai laiko pagalvot kas darosi, kol sraigtasparnis krito, bet padaryti nieko negalėjau. Valdymas vienu metu lyg ir atsirado bet trumpam. Kame buvo reikalas taip ir nesupratau, bet įtariu, kad sukvailiojo akumuliatorius ir pradėjo atsijunginėt variklis, su visom iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Skraidžiau su išsipūtusiu akumuliatoriumi. Skraidžiau apie 20 kartų, bet vienas kartas nemelavo. Pats kaltas.

Avarija nelabai skaudi, pasekmes gal kiek sušvelnino tai, kad nukrito į pievą. Tuo metu sraigto apsukos jau buvo mažos, o variklis išjungtas. Laiku susipratus, gal ir buvo galima pamėginti autorotaciją, bet per vėlai apie tai pagalvojau. Šį kartą visai minimaliai nukentėjo „galva“, vienintelis dalykas – nutrūko vienas pokrypio mechanizmo „šratukas“, ant kurio maunasi traukė. Šiek tiek sulūžo kabina, apatinė rėmo plastmasė, ir „kojos“.

Nuotraukoje galima matyti naujas detales. Šį kartą kinai sumušė visus rekordus, išsiuntė trečiadienį, šeštadienį jau buvo pas mane. Šauniai dirba EMS.

Po remonto dar pabandžiau keletą kartų paskraidyt – lyg ir viskas tvarkoje. Tiesa pirmas skrydis buvo ne koks, vos pakilus teko staigiai leistis žemyn, nes sraigtasparnis smarkiai drebėjo. Spėjau pastebėt, kad kampų skirtumas tarp menčių labai didelis. Kažkaip iš karto nepažiūrėjau, paaiškėjo, kad skirtumas beveik 2 laipsniai. Sureguliavus normaliai problemų nebeliko.

Pabandžiau persijungti skridimo režimą į 3D. Kadangi pas mane su kreivėmis kažkokios keistenybės (viskas atbulai), tai nebuvau garantuotas, kad tikrai sureguliavau teisingai. Todėl prieš perjungdamas pakilau aukštai. Ir ne be reikalo. Pasirodo vietoje 90 proc. gazo gavosi 10 proc. Rezultate variklis išsijungė. Gerai, kad aukštis buvo pakankamas ir pakako laiko vėl perjungti į NORMAL ir susitvarkyti su valdymu. Dabar jau sureguliuota normaliai, viskas gerai, nors apversti dar nebandžiau – kol kas baisoka. Be to giroskopas paprastutis, nežinau kaip jis tokiu atveju pasielgtų. Iki šiol problemos su giroskopu minimalios. Yra temperatūrinis „dreifavimas“, t.y. skrendant uodega truputį „plaukia“ į vieną pusę, bet pripratus prie to, didelių bėdų nekelia. O šiaip veikia gana normaliai. 3D režime staigiai šokinėjant aukštyn-žemyn uodega šiek tiek mėtosi į šonus, bet visai nedaug. Yra tokia nuomonė, kad su tokiais giroskopais išvis skraidyti neįmanoma. Galiu paneigt tokią nuomonę. Tikrai įmanoma, bent jau kol neskraidoma 3D.

Nuotraukos iš pasiskraidymo tą pačią dieną, kai buvo avarija. Už fotografavimą ačiū Vilmantui.

Jaunimas irgi nori skristi. Tik kol kas nelabai sekasi. :)

This entry was posted in RC modeliai. Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *