Lėktuvas 3D Spirit

Pasiskraidžius su lengvais modeliais, norėjosi ko nors stambesnio ir rimtesnio. Nutariau pabandyti kokį nors balzinį modelį. Daryti tokį nebuvo jokio noro, todėl pradėjau ieškoti ką čia nupirkus. Norėjau, kad sparnas būtų apie 1,1 m, tačiau nieko tokio neradau. 1,3-1,5 m sparnas jau per didelis – neturiu kur tokio dėt. 1m šiek tiek per mažai, tačiau rinktis nelabai buvo iš ko. Pilotažinio irgi nenorėjau, nelabai mane traukia F3A, norėjau grynai 3D tipo lėktuvo. Po ilgų apmąstymų pasirinkau Robbe 3D SPIRIT modelį. Šioks toks privalumas buvo ir tai, kad jį buvo galima nupirkti Lietuvoje.

Pirmas įspūdis neblogas- modelis padarytas labai kokybiškai, aptrauktas skaidria plėvele, kas atrodo gražiai ir neįprastai, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tas skaidrumas nėra gerai… Aptraukimas plėvele irgi labai kokybiškas. Internete apie šį modelį informacijos mažai, matyt nėra labai populiarus. Todėl praktiškai nieko nepavyko sužinot kaip jį vertina kiti modeliuotojai.

Gamintojas sako, kad skridimo svoris turėtų būti apie 500 g. Sparno apkrova tik 20 g/kv.dm. Tai labai neblogai, reiškia gali skraidyti gana lėtai. Į tai orientuojantis rinkausi visą aparatūrą. Gamintojo rekomendacijos neaiškios, apie variklį visai nieko nesako, renkantis teko remtis savo patirtimi. Norėjosi gauti apie 700 g. statinės traukos. Pasirinkau tokį variklį.

Svoris 56 g. Rašoma, kad maksimali srovė 30A. Tai labai abejotina… Bet man tiek ir nereikėjo. Šiaip variklis neblogas, tačiau padarymas ne pats geriausias. Pirmiausia stebina ašies tvirtinimas. Tai padaryta taip nevykusiai, kad kilo abejonių ar skrendant propeleris kartu su rotoriumi neišlėks sau palikę lėktuvą. :) Teko šiek tiek tobulinti. Kitas blogas dalykas tai, kad laidai, einantys į apvijas, visai nepritvirtinti. Tiesiog nėra kur jų tvirtinti. Avarijos atveju, laidai greičiausiai būtų išlupti iš variklio.

Rekomenduojamas akumuliatorius irgi kelia didelių abejonių, nes prasilenkiama su logika. 910 mAh akumuliatorius sunkiai duotų reikiamą srovę. Žinoma, skraidyti su tokiu galima, tačiau trauka būtų mažoka. Todėl akumuliatorių pirkau patį paskutinį, žiūrėdamas kiek galiu pridėti svorio, ir kur bus svorio centras.

Modelio surinkimas labai paprastas. Jei servų dydžiai atitinka, nieko nereikia pjaustyti. Man teko truputį didinti skyles, bet ne daugiau kaip 1mm. Klijuoti reikia nedaug, tik stabilizatorių, posūkio vairą ir plastmasiukus, prie kurių prijungiamos vairų traukės. Patiko sparnų tvirtinimas, jie užmaunami ant anglinio vamzdžio ir prisukami varžtais. Jei reikia, labai lengva nuimti.

Surinkus paaiškėjo, kad be akumuliatoriaus lėktuvas sveria 380 g. Reiškia galima pridėt dar 120 g. Įdėjus tokį svorį į akumuliatoriaus vietą paaiškėjo, kad svorio centras tiksliai rekomenduojamoje vietoje. Todėl pasirinkau 1300 mAh 20C akumuliatorių, kuris būtent tiek ir sveria.

Variklio bandymai parodė, kad trauka pakankama. Rezultatai su skirtingais propeleriais:

8×3,8 – apsukos 9600, trauka ~ 650 g.
9×3,8 – apsukos 8500, trauka ~ 740 g.
9×4,7 – apsukos 8800, trauka ~ 730 g. (Propeleris aiškiai neteisingas. Negali būti apsukos didesnės nei su 8×3,8. Matuota keletą kartų – tikrai taip yra.).
10×3,8 – apsukos 7200, trauka ~ 760 g.
10×4,7 – apsukos 6900, trauka ~ 850 g.

Visi matavimai su LiPo 3 bankių 1300 mAh, 20C akumuliatoriumi.

Bandymų metu variklis smarkiai kaista. Galima įsivaizduot kas būtų, jei jį apkrauti iki 30A. Tačiau skraidant tas kaitimas nekelia jokių problemų. Variklis pakankamai aušinasi, nusileidus būna vos šiltas. Tiesa, kai oro temperatūra apie +30, variklis būna karštesnis… :)

Bendras svoris gavosi 500 g. Pirmas skrydis parodė, kad lėktuvas skrenda puikiai. Tačiau dėl plėvelės skaidrumo kartais pametu orientaciją. Jei taip būna aukštai, tai nieko tokio. Bet jei žemiau… Po kokių 7 min. skraidymo aš per daug atsipalaidavau ir trumpam nukreipiau žvilgsnį kitur. Lėktuvas tuo metu buvo neaukštai. To pakako, kad susimėtyčiau, ir prarasčiau orientaciją. Daug vartymosi ir… rezultatas matosi nuotraukoje.

Lėktuvas nukrito į pievą. Kaip tokiam lėktuvui, avarijos padariniai minimalūs. Lūžo propeleris, akumuliatorius sulaužė dvi pertvaras ir kartu su varikliu išlėkė lauk. Daugiau niekas nelūžo. Sparnai irgi visiškai nenukentėjo. Važiuoklė nelūžo, tik subyrėjo vienas „batas“. Kapoto nebuvau uždėjęs, todėl jis ir išliko sveikas. Jei būčiau uždėjęs iš jo būtų likę tik trupiniai.

Buvo labai liūdna dėl avarijos pirmo skrydžio metu, bet nutariau lėktuvą taisyti. Nebuvo sulaužyta nieko, ką būtų labai sunku atstatyti. Sutaisiau, tačiau kažin ar dar kartą taip daryčiau. Labai jau daug darbo. Čia jau balzinio lėktuvo minusas. Deproninius taisyti daug paprasčiau…

Detales teko ne kartą pjauti iš balzos ir mesti lauk, nes vis padarydavau netiksliai. Bet atstačiau praktiškai idealiai. Beveik ir nesimato, kad buvo avarija.

Aptraukiau ta pačia plėvele, kurios šiek tiek buvo pridėta prie lėktuvo remontui. Jos kaip tik užteko. Tiesa, kadangi iki šiol neteko to daryt, tai teko pasipraktikuot su lygintuvu, nustatinėjant tinkamą karštį. Pasirodo, karštis turi būti didelis. Plėvelė labai gera, iš karto su klijais, pakaitinus puikiai prilimpa. Po remonto lėktuvas šiek tiek pasunkėjo. Bendras svoris 508 g.

Antras skrydis buvo sėkmingesnis, tačiau paaiškėjo viena silpna vieta. Visiškai normalaus nusileidimo metu, lūžo ratas. Tuo pačiu sulaužė ir antrą “batą”. Ratai tikrai labai nevykę. Pažiūrėjus atidžiau matosi, kad vidurys vos laikosi.

“Batai” visai nesunkiai atstatomi, tereikia tik susirinkti visas dalis. Labai greitai galima suklijuot ciakrinu. Naujų ratų nebuvo kur gaut (Vilnius labai toli), todėl teko taisyti. Sutaisiau, nors atrodo, kad taisyti ten nebuvo ką. Beje, dar vieno nusileidimo metu, lūžo ir kitas ratas. Tam visai nereikia kur nors atsimušt. Užtenka ir ne visai lygaus asfalto. Po remonto ratai tvirtesni, bet visgi geriau būtų nauji. Tik ne tokie pat.

Kol kas lėktuvas dar skraido. Bet kažko man atrodo, kad skraidys neilgai. Su juo baisu skristi žemai, nekalbant jau apie kabojimą, nes avarija praktiškai reiškia, kad jis iš karto keliauja į šiukšlyną. Retai pasitaiko tokių nedidelių avarijų. O atstatinėti iš malkų visai nėra noro. Nelabai išeina skraidyti prie namų, kur šiaip visada skraidau su kitais lėktuvais. Nėra vietos nusileidimui. Tiksliau vietos yra, tačiau pastoviai važinėja mašinos, sunku nutaikyti momentą nusileidimui. Nemaža tikimybė, kad toks nusileidimas bus paskutinis. Šiaip lėktuvas skraido neblogai, bet jei palyginti su deproniniais modeliais, tai sakyčiau, kad su jais skraidyti įdomiau. Nėra baimės sulaužyti, todėl galima daug laisviau skraidyt.

Paskutinė nuotrauka iš pasiskraidymų. Didysis lėktuvas ne mano.

This entry was posted in RC modeliai. Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *