LiPo akumuliatorių pakrovėjai

Pradėjus naudoti LiPo (ličio polimerų) akumuliatorius, prireikė pakrovėjo. Geri kompiuteriniai pakrovėjai kainuoja nemažai. Nebuvo noro tiek mokėt, todėl pabandžiau pasidaryt pats. Iš pradžių neturėjau jokio supratimo, kaip kraunami tokie akumuliatoriai. Buvau tik girdėjęs, kad krovimas sudėtingas. Tačiau pasidomėjus smulkiau paaiškėjo, kad nieko tokio sudėtingo nėra. LiPo krovimas netgi paprastesnis nei NiCd ar NiMH akumuliatorių. Kraunant reikia neviršyti leistinos srovės, ir svarbiausia – neviršyti maksimaliai leistinos įtampos.

Taigi, LiPo akumuliatoriai kraunami 1C srove (C = akumuliatoriaus talpa). Kraunama, kol įtampa pakils iki 4,2V/bankei. T.y. pvz. 3 bankių akumuliatorius kraunamas iki 12,6V. Kai pasiekiama tokia įtampa – akumuliatorius pakrautas. Viršyti šios įtampos jokiu būdu negalima. Jei įtampa viršys maksimaliai leistiną, tai, geriausiu atveju, bus gerokai patrumpintas akumuliatoriaus gyvenimas, o blogiausiu – gali būti gaisras.

Turint normalų laboratorinį maitinimo bloką su įtampos reguliavimu ir srovės stabilizacija, pakrovėjo visai nereikia. Tokiu maitinimo bloku galima pakrauti LiPo akumuliatorius. Kurį laiką aš taip ir darydavau. Vienintelis dalykas į ką reiktų atkreipti dėmesį, tai maksimalios įtampos nustatymas. Kadangi tai labai svarbu, verta įsitikinti, ar ji nustatyta tikrai tokia, kokios reikia. Neverta pasitikėti paprasčiausiais kiniškais multimetrais. Visgi LiPo akumuliatoriai kainuoja nemažai, nesinori iš karto sugadinti. Toks pakrovimo būdas visai neblogas. Nors jis neturi automatinio išjungimo, tačiau net jei pamiršim išjungti, nieko blogo neatsitiks. Pasiekus užduotą įtampą, srovė savaime nukris praktiškai iki 0.

Paprasčiausią pakrovėją galima padaryti panaudojus du LM317 stabilizatorius. Vienas stabilizuoja srovę, kitas įtampą. Praktiniai bandymai parodė, kad veikia visai neblogai. Tiesa, radiatoriai būtini, nes kaista stipriai. Kuo didesnis bus įtampų skirtumas tarp įėjimo ir išėjimo, tuo labiau kais. Verta patikrinti, ar nesikeičia išėjimo įtampa stabilizatoriams įkaitus. Įtampos reguliavimui geriau įdėti paderinamą varžą.

Schema veikia labai paprastai. Nustatoma maksimali krovimo įtampa (stabilizatorius kairėje). Dviejų bankų akumuliatoriui – 8,4V, trijų bankių – 12,6V. Antru stabilizatoiumi nustatoma krovimo srovė (1C). Srovė gali būti ir mažesnė, tokiu atveju akumuliatorius krausis ilgiau. Varža būtinai vielinė, nes per ją teka nemaža srovė. Krovimo pradžioje akumuliatorius gaus maksimalią srovę, o artėjant prie maksimalios įtampos, srovė pradės kristi. Įtampai pasiekus užduotą, srovė nukris beveik iki 0 – akumuliatorius pakrautas.

Kitas pakrovėjo variantas irgi panašus – įtampą reguliuoja LM317, o srovę tranzistorius. Ši schema man labiau patiko, nes ilgiau palaikoma maksimali srovė. Kristi pradeda tada, kai jau beveik pasiekta maksimali įtampa. Be to nereikia vielinių varžų. Šiuo atveju srovės reguliavimui pakanka mažo galingumo varžos. Daugiau jokių privalumų nepastebėjau.

Schema čia: charger1.gif

Šį variantą galima patobulinti. Šviesos diodas rodys krovimo pabaigą.

Schema čia: charger2.gif

Galima dar patobulinti, padarius 1/2/3 bankių perjungimą ir galimybę pasirinkti srovę. Kažin ar verta taip daryti, nes paprasčiau bus surinkti kitą anksčiau minėtą shemą…

Schema čia: charger3.gif

Bet kurį iš šių pakrovėjų galima naudoti kartu su mano aprašytu balansyru. Tokiu atveju reikėtų nustatyti šiek tiek didesnę įtampą. Pvz. jei akumuliatoriui reikia 12,6V, tai galima nustatyti 13V. Iki tiek pakilti įtampai neleis balansyras. Jis pradeda veikti krovimo pabaigoje, kai srovė jau nukritusi, todėl jo tranzistoriai beveik nekaista. Stipriau kais tik tuo atveju, jei akumuliatorius smarkiai išsibalansavęs.

Tokių pakrovėjų pagrindinis privalumas – paprastumas, tuo pačiu ir kaina artima 0. Jie neturi jokių papildomų funkcijų, kurias turi kompiuteriniai pakrovėjai. Tos papildomos funkcijos, pvz. galima matyti kiek mAh priėmė akumuliatorius, nebūtinos, tačiau labai patogios. Aš taip kroviau ne vieną akumuliatorių, kai kuriuos jau daugiau kaip 100 kartų, o jie vis dar tarnauja. Manau tai pakankamas įrodymas, kad taip krauti galima.

Prieš darant tokius pakrovėjus reikia nepamiršti, kad sugadinti brangius akumuliatorius labai lengva. Todėl reikia labai gerai žinoti kaip vyksta krovimas. Kitaip gali paaiškėti, kad geriau jau buvo iš karto pirkti gamyklinį pakrovėją… :)

This entry was posted in Elektronika, RC modeliai. Bookmark the permalink.

8 Responses to LiPo akumuliatorių pakrovėjai

  1. Vladas says:

    Susiduriau su problema 3bankiu LiPo.
    kokia turi buti paderinama varza kad gauti 12.6V.
    pas mane iseina virs 2MOm itampa labai svyroja.
    Maitinimo saltinis 14V, 4A

  2. ReM says:

    Neprisimenu tiksliai, tačiau jei viena varža 140 Om, tai kita niekaip negali būti 2MOm. Juk tai paprasčiausias įtampos daliklis. Manau iki 1 KOm ne daugiau.

  3. Vladas says:

    Kaip tiksliai ismatuoji ar apskaiciuoji maksimalia srove.
    Schema čia: charger2.gif

  4. ReM says:

    Pajunk į išėjimą kokią nors apkrovą, pvz kokią automobilinę lempą. Jos neblogai srovės ima. Nuosekliai pajunk ampermetrą. Jis ir parodys kokią srovę stabilizuoja. Trumpinti išėjimo negalima, nes šis pakrovėjas tada “išprotėja”. Šiaip tai galima būtų ampermetrą jungti tiesiai į išėjimą. Normalus stabilizuotos srovės šaltinis tai leidžia. Bet šito taip išmatuoti neina.

  5. Elektronix says:

    koki siulitum nusipirkti transformatoriu uzmaitinti sitam krovikliui krausiu 1 cele … o ce jei kraut 3 celes ta reik tris tokius pasidaryt ? schemoj 2 120 omu varzos ar viena o kita nezinoma kiek omu ?

  6. ReM says:

    Nereikia 3 tokių pačių. Kraut galima su vienu, reikia tik išėjimo įtampą nustatyt. Įtampa kaip tik ir nustatoma su antra varža.

  7. Elektronix says:

    tai geriausia tada det paderinama rezistoriu ar as klystu ? kokia reiktu varza antra det ,kad galetu kraut 1 cele ?

  8. ReM says:

    Nekroviau vienos celės, nežinau. Reikia pabandyt, juk nesunku. Paderinamą galima įdėt, tik būtinai patikimą, nes įtampos pasikeitimai labai nepageidautini.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *