Hydrofoam

Kartą, benaršydamas internete, radau video, kuriame skraidė ir plaukiojo toks keistas aparatas. Ir pavadinimas buvo keistokas – Miss Fanfold. Bet tai buvo labai įdomus aparatas, nei laivas, nei lėktuvas, o gal ir laivas, ir lėktuvas. Iš išvaizdos jis buvo labiau panašus į laivą, nei į lėktuvą. Iš karto kilo noras pasidaryt kažką panašaus. Paieškos internete beveik nieko nedavė, pavyko rasti tik keletą šio aparato nuotraukų. Nutariau, kad to pakaks. Kaip žinia, jei trauka didesnė už svorį, skris bet kas, jei tik pavyks suvaldyti.

Čia yra viena iš tų nuotraukų, pagal kurias aš dariau. Daugiau praktiškai nieko ir nežinojau. Dar galima buvo nuspėti maždaug dydį žiūrint video, ir viskas.

Pasirinkau 7×5 propelerį. Pagal jį susivyniojau variklį. Norėjau išgauti kuo daugiau apsukų, nes nelabai buvo aišku, kokio greičio reikės, norint pakilti nuo vandens. Be to norėjau, kad plaukiotų kiek įmanoma greičiau. Apsukos gavosi apie 9000. Reiškia statinė trauka apie 340 g. Atrodo nedaug, bet nereikia pamiršti kokios apsukos. Be to, numatomas bendras svoris buvo 300-350 g. Iš pradžių bandžiau propelerį tvirtinti guma, bet paaiškėjo, kad prie tokių apsukų tai bloga mintis. Jau bebandant porą kartų propeleris nulėkė.

Plotis – vienas lubų plokštės lapas (50 cm). Sutvirtintas plokščiu anglies strypu ir stiklo tekstolito juostele (neturėjau daugiau anglies). Plūdes išpjoviau iš putplasčio. Jų svoris gavosi didokas (jei gerai pamenu po 28 g), bet į bendrą numatomą svorį tilpau. Galima padaryti iš deprono, bet taip daug sudėtingiau. Viduryje “sparno” padariau tokį skyrių su nuimamu viršumi aparatūrai. Atvirą palikti nesinorėjo, visgi veiksmas bus vandenyje.

Bedarant atsirado daugiau informacijos internete, nes daug kam jis patiko, ir buvo daug bandymų jį padaryt. Atsirado ir geresnių variantų. Kai kuriuos minusus aš jau mačiau iš karto. Kiti paaiškėjo per bandymus.

Plaukiant šitas aparatas valdomas dviem posūkio vairais, skrendant elevonais, kaip skraidantis sparnas. Šiaip viskas čia panašiai kaip lėktuve. Sumontavus aparatūrą paaiškėjo, kad svorio centras per daug gale. Netgi paslinkus akumuliatorių kiek įmanoma į priekį. Vienintelis būdas dar pareguliuoti svorio centrą, nukelti variklį labiau į priekį. Todėl jo tvirtinimas toks keistokas. Bet čia gaunasi prieštaravimas, plaukiant nėra gerai, kad svorio centras priekyje. Bet kitaip neišeis skristi. Svorio centras vis tiek gavosi šiek tiek per daug gale. Daugiau perkelti į priekį nepavyko, nes plaukti neišeina, virsta į priekį, propeleris pradeda siekti vandenį.

Bendras svoris gavosi apie 320 g (tiksliai neprisimenu). Vėliau teko truputį rimčiau sutvirtint, svoris padidėjo iki 340 g. Reiškia turėjau trauką lygią svoriui.

Pirmas bandymas parodė, kad plaukiant jis labai nenoriai valdosi. Priežastis paprasta – abu posūkio vairai šonuose, o vėjas nuo propelerio eina viduryje. Be to, plūdės iki pusės buvo po vandeniu. Davus gazo jis tuojau šiek tiek pakildavo, plūdės vos liesdavo vandenį, bet ir ant didelio greičio valdėsi sunkiai. Įgavęs pakankamą greitį lengvai pakilo nuo vandens. Viso gazo tam nereikia. Paaiškėjo, kad ore valdosi gerai, bet labai nestabilus dėl galinės centruotės. Suvaldyti iš pradžių buvo sunkoka, bet supratus kaip jis elgiasi, galima skraidyt. Pradžioje buvo nelabai aišku kaip nusileist, nes greitis didelis. Nusileidimas turi būti labai švelnus, nes visas svoris viduryje. Vieno nekorektiško nusileidimo metu anglies strypas prie variklio tvirtinimo lūžo, tuo pačiu lūžo ir depronas. Tada aš įklijavau priekyje per visą plotį stiklo tekstolito juostą (apie 2 cm pločio). Tai pridėjo 20 g svorio, bet daugiau nė karto nelūžo. Teko normaliai prisukti propelerį, nes vieną paskandinau…

Vėliau bandžiau pagerinti valdymą plaukiant. Įdėjau dar vieną vairą viduryje. Kai kuriose nuotraukose jis matosi. Valdymas pagerėjo gana žymiai, tačiau visgi norėjosi geresnio. Kai kas tai bandė spręsti darydami vandens vairą. Gal ir nebloga mintis… Po kelių skridimų atradau, kad su juo galima nusileisti kaip parašiutu. Galima pakibti vietoje, bet ne ant sraigto, o beveik horizontalioje padėtyje. Keista, bet tokioje padėtyje laikydavosi gana stabiliai. Toks nusileidimo būdas daug paprastesnis ir saugesnis.

Šiaip hydrofoam man patiko. Vasarą malonu su tokiu paplaukiot ir paskraidyt. Tačiau tik vasarą, visada reikia turėti omenyje, kad gali tekti pačiam plaukti jo pasiimt. Skrendant nesunkiai galima padaryt kilpą ir “bačką”. Vieno skraidymo metu sulaužiau galinius stabilizatorius. Nevykusiai nudribau į vandenį. Vasara jau baigėsi, buvo kitų planų, kur panaudoti tą patį variklį ir akumuliatorių, todėl nebuvo noro taisyt. Bet manau, kad kitą vasarą reikės pasidaryti ką nors panašaus. Kas buvo blogai jau žinoma, dabar padaryčiau daug geriau.

Dabar internete galima rasti daugybes hydrofoam variantų. Vieni geresni, kiti blogesni. Kai kurie turi gerą trauką ir gali ne tik plaukti ir skristi, bet ir “čiuožti” pieva, asfaltu, ar bet kur kitur.

This entry was posted in RC modeliai. Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *