Kas yra reakcijos ratas? Aš taip išverčiau “reaction wheel”. Kai kada jis vadinamas “fly wheel”. Lietuviškai tai būtų smagratis. Bet principe tai yra tas pats. Tai yra besisukantis masyvus ratas, kuris gali kaupti kinetinę energiją. Kartais dar vadinamas inercijos akumuliatoriumi. Kad suprasti geriau, vertėtų paskaityti ką apie tai sako Vikipedija.
Continue reading
Kažkada internete pamačiau tokį projektą – stalo teniso kamuoliuką mušinėjantis robotas. Man pasirodė įdomus pats principas, kokiu nustato kur atsimušė kamuoliukas. Kaip davikliai naudojami mikrofonai, ir matuojama kurį mikrofoną garsas pasiekė greičiau. Pagal tai nustatoma kurioje vietoje kamuoliukas atsimušė į pagrindą. Nutariau pabandyt padaryk kažką panašaus.
Continue reading
Idėja pabandyti padaryti tokį robotą kilo bebraidant internete. Ten galima rasti keletą panašių projektų. Naudojamas koks nors mechanizmas kubo sukinėjimui ir koks nors būdas spalvų nuskaitymui. Mechanizmą galima atsispausdinti.
Continue reading
Atsibodo man tie sunkūs sparnai. Sunkūs ne savo svoriu, o sparno įkrova. Sunkus sparnas – sudėtinga paleist. Nors šiaip skrenda jie puikiai. Norėjosi ko nors lengvesnio. Prieš keletą metų buvau pasidaręs panašų sparną. Tik jo gamybos technologija buvo gana sudėtinga, todėl dar kartą tokios pat kartoti nenorėjau.
Continue reading
Šį sparną nusipirkau ne todėl, kad būtent tokio ir norėjau… Ieškojau kokio nors tiesiog maloniam paskraidymui. Tačiau tuo pačiu norėjau, kad galima būtų gauti greičiau, nelaukiant iki vasaros pabaigos. Kinija tam netiko, per daug ilgai laukt. Ieškojau Europos sandėlyje. Deja, čia pasirinkimas daug mažesnis. Neradęs ko ieškojau, nutariau pamėginti tokį mažą ir greitą.
Continue reading
Kartais neblogai matyti ne tik oro prognozę, bet ir kokia temperatūra, vėjas ir pan. yra dabar. Tokią informaciją renka orų stotelės esančios keliuose. Jų informaciją galima matyti eismoinfo.lt. Tai yra taip vadinami viešieji duomenys, kuriuos specialiu formatu galima gauti bet kam ir naudoti kokiems nors savo tikslams.
Continue reading
2011 m. aš buvau pasidaręs parasparnį. Išsiaiškinus kaip kas veikia – skraidė visai neblogai. Tik pakilimas buvo gana sudėtingas… Vėliau jis man nusibodo ir pardaviau…
Praėjusios vasaros pradžioje žiūrinėjau ką čia galima būtų naujo skraidančio nusipirkti. Pastebėjau, kad HobbyKing pardavinėja naują parasparnį. Viskas komplekte išskyrus imtuvą ir akumuliatorių. Pasižiūrėjau keletą video kaip su juo skraido. Atrodė taip lengvai paleidžiamas tiesiai iš rankos ir skrenda puikiai. Nutariau pabandyt dar kartą…
Continue reading
Ieškojau ką čia nusipirkus skraidančio šiai vasarai. Norėjosi ko nors didesnio. Akis užkliuvo už Excalibur. Lėktuvas gražus, didelis, galima nusipirkti Lietuvoje. Suprantama, kad brangiau, bet nereikia laukt kol atsiųs. Pasižiūrėjau prieš pirkdamas nemažai apžvalgų – lyg ir neblogas…
Continue reading
Toks rūkas pasitaiko ne kiekvieną dieną. Nepatingėjus keletą kartų pafotografuoti, rezultatas visai neblogas…
Kažkada jau buvau pasidaręs skraidantį sparną. Jis jau seniai parduotas, tačiau skraidymas juo patiko, todėl norėjosi pabandyti kažką panašaus dar kartą. Tik daryti jau nesinorėjo, ieškojau ką nors nusipirkti. Norėjau, kad būtų apie 1,5 metro dydžio, tačiau tokio neradau. Yra arba apie 1 metrą, arba 2 metrai. 2 metrai jau per daug, nelabai turiu kur tokį dėti. Bet galiausiai radau lyg ir neblogą variantą – Sonicmodell HD wing.
Continue reading
Praeitą kartą aš šiek tiek užsiminiau apie įdomų projektą – visiems penktokams Lietuvoje duoti po kompiuteriuką BBC micro:bit. Tikslas lyg ir neblogas – supažindinti vaikus su programavimu. Taip jau pasitaikė, kad kaip tik tuo metu, kai buvo išdalinta didžioji dauguma šių kompiuteriukų, mano sūnus buvo penktokas. Taigi, teko susipažinti su BBC micro:bit, ir susidaryti nuomonę apie tai, kiek šis projektas sėkmingas.
Continue reading
Jau keletą kartą bandžiau padaryti balansuojančius robotus su skirtingais varikliais. Kolektoriniais ir žingsniniais. Su kolektoriniu varikliu galima padaryti gerai tik tokiu atveju, jei reduktoriai nekliba. Man tokių variklių nepasitaikė – visi daugiau ar mažiau kliba. Žingsninius variklius galima naudoti be reduktorių, reiškia jokio klibėjimo nėra. Žingsnis (1,8 laipsnio mano naudojamuose varikliuose) yra per daug grubus balansavimui, tačiau dabartiniai kontroleriai turi gerą dalyką – mikro žingsnius, kurių pagalba variklis sukasi labai švelniai, be jokių šokinėjimų. Turi tai ir minusų – variklio jėga mažėja. Bet rezultatas geresnis gavosi su žingsniniais varikliais. Neabejotinai.
Continue reading
Vaikas (penktokas) kartais nori ką nors pabandyt programuot. Šiokį tokį supratimą apie tai jau turi, kartais pabando ką nors sukurti su Scratch. Tai visai neblogas dalykas, tačiau vaikams daugiau patinka kai gali kartu ir žaist. Kitaip noras greitai dingsta. Todėl koks nors programuojamas robotas turėtų patikti labiau. Bent jau mano nuomone.
Continue reading
Sugalvojau pabandyt padaryt dualcopter. Tik todėl, kad norėjau pabandyt kažką ne visai standartinio. Ir taip buvo aišku, kad skrydžio savybėmis jis niekuo nebus geresnis už paprastą quadrocopter.
Dualcopter – tai copteris su dviem varikliais. Varikliai vienas virš kito. Kartais jį maišo su kita copterių rūšimi – twincopter. Ten varikliai vienas šalia kito (kaip filme Avatar :)).
Continue reading
Konstruodamas balansuojančius robotus iki šiol naudojau PID kontrolerius. Paskutiniame buvo dvigubas PID, vienas kontroliuoja poveikį ratams, kitas roboto pasvirimą, priklausomai nuo greičio ir valdymo signalų. Pasivirimo kontrolė reikalinga tam, kad galima būtų geriau priešintis išoriniams poveikiams (pastūmimas), arba kai reikia greitai stabdyti (pasvyra atgal, kad neapsiverstų).
Continue reading
